Smilkalų rūšys
Smilkalai klasifikuojami pagal įvairius principus. Tai lemia įvairi jų paskirtis, rūšių įvairovė. Dažniausiai smilkalus skirsto pagal kilmės vietą, pobūdį, sudėtį ir pagal paskirtį.
Smilkalų sudėtis dvejopa: bazinis elementas ir rišamoji derva. Bazinį elementą (smilkalo pagrindą) taip pat galima suskirstyti į dvi dalis: anglies smilkalai ir masala (smulkus sutrintų aromatinių žolelių mišinys). Degūs smilkalai yra ryškios juodos spalvos. Jie patrauklūs tuo, kad nesijaučia nemalonaus kvapo degant, o lazdelė skleidžia stiprų rišamosios dervos kvapą. Tai naudinga, nes nesukelia nemalonių pojūčių organizmui.
Masalos tipo smilkalai gali turėt įvairius atspalvius nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Prieš sudegant kvapas priklauso ne tik nuo rišamosios dervos, bet ir nuo bazinio elemento sudėties. Nereikia manyti, kad kad lazdelės spalva rodo smilkalo kokybę, ir kad juodos spalvos lazdelės – dirbtinės, o šviesios – natūralūs smilkalai. Esminis dalykas smilkalui yra rišamosios dervos kokybė, taip pat masalos kokybė (jei lazdelės šviesios). Jei derva (ar aliejus) yra pigus ir parfumuotas, tai ir smilkalai bus tokie, ir tik švarūs, kokybiški produktai leis skleistis puikiam smilkalo aromatui.
Dažnai smilkalo gamybai naudojama plona bambukinė lazdelė, ant kurios apvoliotas bazinis elementas. Tačiau pasitaiko ir smilkalų, neturinčių tokios lazdelės. Jie labiau trapūs, tačiau degant nesijaučia degančio bambuko kvapo, kuris yra išskirtinis tokio tipo smilkalams.
Labai populiarūs konuso formos ir vadinamieji „plastilininiai“ smilkalai. Nė vienas iš jų neturi bambukinės lazdelės, o degdami skleidžia intensyvesnį aromatą. Jie naudojami, kuomet reikia skubaus ir intensyvaus poveikio.
Į „plastilininių“ smilkalų sudėtį dažnai įeina lydytas sviestas ir medus, o tai suteikia stiprų aromatą, todėl naudojami gatvėje arba kambaryje.
Gana reti birūs smilkalai. Juos uždega supiltus į kūgelį, arba jau degančia lazdele. Tokie milteliai išlaiko savyje augalų, iš kurių yra pagaminti, energetiką ir savybes.