Aprašymas
Šioje knygoje pasakojamos 84 didžiųjų sidhų, arba mahasidhų, istorijos, kilusios iš III- XII amžiaus. Sidhas reiškia „įgijęs galias (sidhi)“, arba „pasiekęs tikslą“. Žymiausi sidhai – Nagardžuna, Arjadeva,
Krišnačarja, Tilopa, Naropa, Šantideva – žinomi kaip budizmo skleidėjai, garsiųjų tantrinių Tibeto tradicijų pradininkai.
Skaitant šioje knygoje išverstus sidhų gyvenimo epizodus, iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip legendos, nes dėl materializmo įsigalėjimo žmonės nustojo tikėti stebuklais. Šiuos sidhų gyvenimų aprašymus laiko legendomis daugelis akademinės tradicijos orientalistų. Autorius savo įvadiniame žodyje pabrėžia, jog jos tikros. Nepaisant to, kaip žvelgsite į sidhų stebuklus, – kaip į simbolį ar kaip į realybę, vis tiek jos vaduoja iš ribotumų ir atskleidžia, kokios didžiulės žmogaus galimybės ir kiek daug priklauso nuo tikėjimo savyje glūdinčia Dharma, Darna – pirmaprade Vaiskiąja sąmonės šviesa.
Šių senovinių istorijų, kaip ir visos Tantros, pagrindas – žalingų emocijų transformavimas, panaudojant jas dvasiniam tobulėjimui. Sidhai iš pradžių buvo paprasti žmonės. Jie gavo mokymą, atitinkantį jo prigimtį ir polinkius, praktikavo ir pasiekė tikslą: virto Vaiskiąja Šviesa – realizavo dieviškąją prigimtį.
Jei galėjo jie, tai gal gali kiekvienas?..
